Vertikalaus transporto poreikis yra toks pat senas kaip ir žmonių civilizacija.ankstyviausios kėlimo platformosnaudodavo žmonių, gyvūnų ir hidraulinę jėgą svoriui kelti. Kėlimo įrenginiai šiais pagrindiniais energijos režimais rėmėsi iki pat pramonės revoliucijos.

Senovės Graikijoje Archimedas sukūrė patobulintą kėlimo įtaisą, valdomą virvėmis ir skriemuliais.naudotasgervė ir svirtis kėlimo virvei vynioti ant ritės.

80 m. po Kr. gladiatoriai ir laukiniai gyvūnai naudojo primityvią kėlimo platformą.pasiektiRomos Koliziejaus arenos aukštis.

Viduramžių įrašuose minima daugybė žmonių, kurie kėlė kėlimo įrenginį ir modelius, kurie tiekdavo atsargas į atokias vietas. Garsiausias iš jų yra Šv. Baramo vienuolyno Graikijoje kėlimo platforma. Šis vienuolynas yra kalno viršūnėje, maždaug 61 metro aukštyje virš žemės. Keltuvas naudoja krepšius arba krovininius tinklus žmonėms ir prekėms gabenti aukštyn ir žemyn.

1203 m. Prancūzijos pakrantėje esančio vienuolyno kėlimo platforma buvo įrengta naudojant didžiulį bėgimo takelį. Asilas suteikė kėlimo jėgą. Krovinys buvo pakeliamas apvyniojus virvę aplink didžiulį stulpą.

XVIII amžiuje mechaninė jėga pradėta naudoti kuriant kėlimo platformas. 1743 m. prancūzas Liudvikas XV leido privačiuose Versalio rūmuose įrengti personalo kėlimo platformas su atsvarais.

1833 m. Vokietijos Harco kalnuose kalnakasius kėlė sistema, naudojanti stūmoklinius strypus.

1835 m. Jungtinėje Karalystėje esančioje gamykloje buvo įrengta diržine pavara varoma kėlimo platforma, vadinama „gervės mašina“.

1846 m. ​​pasirodė pirmoji pramoninė hidraulinė kėlimo platforma. Netrukus po to atsirado ir kiti mechaniniai kėlimo įrenginiai.

1854 m. amerikiečių mechanikas Otis išrado reketinį mechanizmą ir Niujorko prekybos mugėje pademonstravo saugią kėlimo platformą.

1889 m., statant Eifelio bokštą, buvo įrengta garo varoma kėlimo platforma, o vėliau pradėtas naudoti liftas.

1892 m. buvo baigta kelti Astilero kalno kėlimo įranga Čilėje. Iki šiol 15 kėlimo platformų vis dar naudoja daugiau nei 110 metų senumo mašinas ir įrangą.

Šiuo metu Graubiundene, Šveicarijoje, statomas požeminis geležinkelio tunelis „Gothardo tunelis“, jungiantis Alpių slidinėjimo kurortus su kitomis Europos šalimis. Jis yra 57 kilometrų ilgio ir tikimasi, kad bus baigtas statyti bei atidarytas eismui 2016 m. Greitųjų traukinių stotyje „Alpės“, esančioje maždaug 800 metrų aukštyje virš žemės, bus pastatyta kėlimo platforma tiesiai į žemę. Užbaigus statybas, tai bus ilgiausia kėlimo platforma pasaulyje. Pasiekę žemę per kėlimo platformą, keleiviai gali važiuoti Alpių ledyno apžvalginiu greituoju traukiniu ir per dvi valandas pasiekti kurortą kalnuose.