Vertikalaus transporto paklausa yra tokia pat sena kaip žmonių civilizacija. Theankstyviausios kėlimo platformosnaudojo žmogaus, gyvūnų ir hidraulinę jėgą svoriui kelti. Iki pramonės revoliucijos kėlimo įrenginiai rėmėsi šiais pagrindiniais galios režimais.

Senovės Graikijoje Archimedas sukūrė patobulintą kėlimo įrenginį, valdomą lynais ir skriemuliais. Tainaudojamasgervė ir svirtis kėlimo virvei suvynioti ant ritės.

80 m. mūsų eros metais gladiatoriai ir laukiniai gyvūnai pakilo į primityvią kėlimo platformąpasiektiarenos aukštį Romos Koliziejuje.

Viduramžių įrašai apima daugybę žmonių, kurie kėlė kėlimo įrenginį, ir modelius, kurie tiekė atsargas į izoliuotas vietas. Garsiausia iš jų – Graikijos Šv.Baramo vienuolyno keliamoji platforma. Šis vienuolynas yra kalno viršūnėje apie 61 metrą virš žemės. Keltuvas naudoja krepšius arba krovinių tinklus žmonėms ir prekėms vežti aukštyn ir žemyn.

1203 metais Prancūzijos pakrantėje įsikūrusio vienuolyno keliamoji platforma buvo įrengta naudojant didžiulį bėgimo takelį. Asilas suteikė kėlimo galią. Apvyniojus virvę aplink didžiulį stulpą, krovinys buvo pakeltas.

XVIII amžiuje kuriant kėlimo platformas pradėta naudoti mechaninė jėga. 1743 m. prancūzas Liudvikas XV leido privačiuose Versalio rūmuose įrengti personalo kėlimo platformas naudojant atsvarus.

1833 m. Vokietijos Harco kalnuose kalnakasius iškėlė sistema, naudojanti stūmoklinius strypus.

1835 metais JK gamykloje buvo sumontuota diržu varoma kėlimo platforma, vadinama „gervės mašina“.

1846 m. ​​pasirodė pirmoji pramoninė hidraulinė kėlimo platforma. Netrukus atsirado kiti varomi kėlimo įrenginiai.

1854 metais amerikiečių mechanikas Otisas išrado reketinį mechanizmą ir Niujorko mugėje pademonstravo saugią kėlimo platformą.

1889 m., kai buvo pastatytas Eifelio bokštas, buvo įrengta garu varoma keliamoji platforma, o vėliau – liftas.

1892 metais buvo baigta statyti Astilero kalno Čilėje kėlimo įranga. Iki šiol 15 kėlimo platformų vis dar naudoja daugiau nei 110 metų senumo mašinas ir įrangą.

Šiuo metu Graubundene, Šveicarijoje, statomas „Gothardo tunelis“ yra požeminis geležinkelio tunelis iš Alpių slidinėjimo kurortų į kitas Europos šalis. Jis yra 57 kilometrų ilgio ir tikimasi užbaigti bei atverti eismui 2016 metais. Greitųjų traukinių stotyje „Alpės“ apie 800 metrų virš žemės bus pastatyta kėlimo platforma tiesiai į žemę. Pabaigus tai bus ilgiausia kėlimo platforma pasaulyje. Per pakeliamą platformą pasiekę žemę keleiviai gali sėsti į Alpių ledyno apžvalginį greitąjį traukinį ir per dvi valandas pasiekti kalne esantį kurortą.